Palangos gintaro muziejus – Lietuvos dailės muziejaus padalinys Palangoje, eksponuojantis gintarą, jo dirbinius bei teikiantis informaciją šiomis temomis. Įsikūręs buvusiame Palangos dvare. Muziejus veikia grafo Felikso Tiškevičiaus rūmuose. Jie pastatyti 1897 m. pagal vokiečių architekto Franco Švechteno projektą vietinių gyventojų šventu laikytame Palangos Birutės miške, šalia Baltijos jūros. Rūmus supa Palangos botanikos parkas, kuris buvo pradėtas formuoti statant rūmus, XIX a. pabaigoje. Parko projekto autorius – iškilus prancūzų kraštovaizdžio architektas Eduardas Fransua Andrė. Muziejuje saugoma per 28 000 gintaro eksponatų, iš kurių apie 15 000 turi inkliuzus. Eksponuojama apie 4 500 gintaro dirbinių, iš kurių daugiausia yra įvairūs dirbiniai arba papuošalai.
Palangos botanikos parkas
Parko plotas – 101,3 ha – tai maždaug atitinka 140 futbolo aikščių plotui. Iš jų medynai – 60 ha, pievos – 24,5 ha, gėlynai – 0,5 ha, vandens telkiniai – 1,16 ha. Parkui priklausantys pliažai ir parkai jūros pakrante driekiasi 1,5 km. Parko teritorijoje įvairios dangos takai ir keliai tęsiasi 18 km[1].
Palangos botanikos parko teritorijoje yra 8 įvairios paskirties pastatai, 7 skulptūros, daug mažosios architektūros formų.
